Belvederis (itališkai “belvedere” – puikus reginys) – tai pastato bokštas ar antstatas arba atskirai stovintis vertikalus statinys, skirtas supančiai aplinkai apžvelgti.

Šis belvederis - tai ne tik galimybė pasigėrėti įspūdingu kraštovaizdžiu. Išsaugoti senieji mūrai, puošnūs salių interjerai, prabangus valgiaraštis, viskas – išskirtiniam svečiui, norinčiam ir galinčiam pasijusti ypatingu. Gal savo giminės atšakose randate kilmingų prosenelių, o gal garbingą giminę pradedate Jūs, tada šis restoranas turėtų Jums patikti.

Belvederiai atsirado jau renesanso laikais ir paplito visoje Europoje. Šie statiniai dažniausiai buvo statomi reprezentaciniuose objektuose – rūmuose, rezidencijose, parkuose.

Kartu su vilomis ir paviljonais belvederiai buvo mėgiami ir Lietuvos didikų, vėliau – dvarininkų.

1838 – 1842 m. prancūzo Karolio de Vimo statytą malūną sudarė trys dalys – aukščiausias, 4 aukštų, malimo ir pikliavimo skyrius, turbinų skyrius, stovėjęs virš kanalo, ir didžiausias, 2-jų aukštų, grūdų valymo skyrius.

Istorijos bėgyje labiausiai nukentėjo malimo ir pikliavimo bokštas, kurio mūsų laikais bebuvo likę tik dviejų apatinių aukštų sienos. Du buvę viršutiniai bokšto aukštai atstatyti 2002 metais. Restauruotieji apatinių aukštų mūrai ir stiklinės viršutinių aukštų sienos ne tik byloja apie pastato patirtas skriaudas, bet ir atveria supančios gamtos grožį bokšto lankytojams.

Čia prasideda naujas istorijos puslapis...